lijundžia

lijùndžia sf. (1) žr. lijundra: 1. Šįryt būta tokios didelės lijùndžios! Sdk. Tokioj lijundžioj reikia gerai arklys pakaustyt Ds. Bjauri lijùndžia – kur eini, ir griūvi Ds. 2. Per naktį lijo tokia lijundžia, kad pasidarė baisiausia ledinyčia ir slidumas Lel. Dabar labai slidu, lijùndžia aptraukė Ds. Kad aplėjo lijùndžia, net čiuža rūbai Ds. Obelų šakas aptraukė lijùndžia Ds.